Dizaineriai ir architektai Lietuvoje vis dažniau renkasi degintą medieną dėl jos išskirtinio estetinio patrauklumo, ilgaamžiškumo ir tvarumo.
Ši senovės japonų technologija, žinoma kaip Yakisugi arba Shou Sugi Ban, suteikia medienai ne tik unikalų, prabangų atspalvį ir išraiškingą tekstūrą, bet ir natūralų atsparumą atmosferos poveikiui, kenkėjams, ugniai bei UV spinduliams.
Tai leidžia sukurti ilgaamžius, mažai priežiūros reikalaujančius fasadus ir interjero elementus, kurie harmoningai įsilieja tiek į modernią miesto, tiek į natūralią užmiesčio aplinką, atitikdami aukščiausius šiuolaikinės architektūros standartus.
Kas yra deginta mediena ir kokia jos kilmė?
Deginta mediena yra natūralus medienos apdailos produktas, gautas apdorojant medienos paviršių ugnimi. Tai šimtmečius skaičiuojanti japonų technologija, kurios esmė – kontroliuojamas medienos lentų paviršiaus apdeginimas, vėsinimas vandeniu, nuvalymas šepečiais ir padengimas natūralia alyva. Šio proceso metu susidarantis plonas anglies sluoksnis ne tik pakeičia medienos išvaizdą, bet ir iš esmės pagerina jos technines savybes.
Nors technologija kilusi iš Japonijos, kur ji buvo naudojama siekiant apsaugoti kedro medienos fasadus nuo atšiaurių oro sąlygų ir gaisrų, šiandien ji sėkmingai pritaikoma visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Gamybos procesui dažniausiai yra naudojama skandinaviška spygliuočių mediena, tokia kaip eglė, pušis, taip pat maumedis iš Sibiro ir Kanados, bei kita egzotinė mediena. Būtent todėl, mediena auganti atšiauriomis sąlygomis yra daug tankesnė ir tvirtesnė, nei šiltesnio klimato regionuose.
Pasak medienos apdirbimo specialistų, turinčių ilgametę patirtį, „tinkamai apdorota deginta mediena, laikantis visų technologinių reikalavimų, gali tarnauti net iki 80 metų, reikalaujant minimalios priežiūros“. Tai paverčia ją ne tik estetiniu, bet ir itin praktišku pasirinkimu.
Kokius privalumus deginta mediena suteikia pastatų fasadams?
Degintos medienos fasadai suteikia pastatams ilgaamžiškumą, išskirtinę estetiką ir natūralią apsaugą. Deginimo proceso metu, išdega rišamoji medienos medžiagą (celiuliozė), kuria minti įvairūs kenkėjai, mikroorganizmai, kurie ardo ir prisideda prie medienos puvimo. Taip pat šio proceso metu, užsidarant medienos poroms, sukuriama apsauga gilesniems paviršiams. Dėl to apdorota mediena tampa tvirtesnė, bei atsparesnė įvairiems atmosferos poveikiams.
- Puvimui ir pelėsiui: anglies sluoksnis veikia kaip natūralus barjeras drėgmei, neleidžiantis įsiskverbti vandeniui ir vystytis grybeliui.
- Vabzdžiams kenkėjams: degintos medienos paviršius tampa kaip apsauga nuo įvairių kenkėjų ir vabzdžių ardančių medieną.
- Ugnies poveikiui: nors tai skamba paradoksaliai, apanglėjęs paviršius sunkiau užsidega. Norint, kad ugnis įsiskverbtų giliau, reikia kur kas aukštesnės temperatūros ir ilgesnio laiko, todėl degintos medienos degumo klasė yra aukštesnė nei neapdorotos.
- UV spinduliams: natūrali alyva, kuria padengiama mediena po deginimo, apsaugo nuo saulės spindulių poveikio, todėl fasadas ilgai nepraranda savo sodrios spalvos ir neblunka.
Šias savybes patvirtina ir patenkinti klientai. Tomas iš Kauno, pasirinkęs degintos pušies fasadą, dalijasi savo patirtimi: „Iš pradžių dvejojome dėl kainos, bet dabar džiaugiamės 100 %. Namas atrodo unikaliai, ir jau keletą metų nieko nereikėjo daryti. Priežiūra – minimali.“ (Šaltinis: A KUBU MB).
Ar degintos medienos apdaila yra ekologiškas ir tvarus sprendimas?
Taip, degintos medienos apdaila yra vienas ekologiškiausių ir tvariausių pasirinkimų šiuolaikinėje statyboje. Skirtingai nuo daugelio kitų medienos apdorojimo būdų, Yakisugi technologijoje nenaudojami jokie cheminiai impregnantai, lakai ar dažai, kurie galėtų išskirti lakiuosius organinius junginius (LOJ) ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.
Visas procesas remiasi fizikinėmis savybėmis – ugnimi, vandeniu ir natūraliomis alyvomis. Tai reiškia, kad produktas yra 100% natūralus ir perdirbamas. Be to, ilgas tarnavimo laikas (iki 80 metų) ženkliai sumažina poreikį keisti fasado apdailą, taip mažinant statybinių atliekų kiekį ir tausojant gamtos išteklius.
Tvarios statybos ekspertas, architektas Gintaras Balčytis, dabartinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, taip pat pabrėžia natūralių medžiagų svarbą.
Kaip architektai vertina degintos medienos potencialą?
Architektai vertina degintą medieną ne tik dėl jos techninių savybių, bet ir dėl plačių kūrybinių galimybių. Priklausomai nuo deginimo intensyvumo ir vėlesnio apdirbimo (šukavimo), galima išgauti labai skirtingas paviršiaus tekstūras – nuo visiškai lygios, šilkinės, iki grubios, „krokodilo odos“ rašto. Spalvų paletė taip pat varijuoja nuo šviesiai iki tamsiai pilkų, rudų atspalvių, bei sodriai juodos spalvos.
Vilnietė interjero dizainerė Asta teigia: „Deginta mediena leidžia sukurti neįtikėtiną gylio ir tekstūros pojūtį. Ji puikiai dera tiek prie minimalistinio, tiek prie rustikalaus stiliaus. Tai medžiaga, kuri interjerui ar eksterjerui suteikia charakterį ir nepalieka abejingų.“ Marius iš Klaipėdos pritaria: „Įsirengėme tik akcentinę sieną prie įėjimo – efektas stiprus, svečiai visada klausia, kas čia per medžiaga.“ (Šaltinis: A KUBU MB). Ši universalumo ir unikalumo dermė leidžia architektams ir dizaineriams įgyvendinti drąsiausius sumanymus, kuriant išskirtinius ir ilgaamžius projektus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie degintą medieną
Ar deginta mediena tinka Lietuvos klimatui?
Taip, ji puikiai tinka. Yakisugi technologija buvo sukurta atšiaurioms Japonijos oro sąlygoms, kurios pasižymi didele drėgme, temperatūrų svyravimais ir stipriais vėjais. Dėl savo atsparumo drėgmei ir puvimui, degintos dailylentės yra idealus sprendimas Lietuvos klimatui, kur gausu lietaus ir sniego. Tinkamai sumontuotas fasadas nereikalauja beveik jokios priežiūros ir išlaiko savo savybes dešimtmečius.
Kiek kainuoja degintos medienos fasadas?
Degintos medienos kaina yra didesnė nei įprastų medinių dailylenčių. Tai lemia technologiškai sudėtingesnio darbo, bei sąnaudų reikalaujantis gamybos procesas. Tačiau svarbu vertinti ne tik pradinę investiciją, bet ir ilgalaikę naudą. Dėl minimalios priežiūros (nereikia periodiškai perdažyti ar impregnuoti) ir ilgo tarnavimo laiko, per visą eksploatacijos ciklą degintos medienos fasadas dažnai atsiperka ir tampa ekonomiškesniu sprendimu.
Kaip prižiūrėti degintos medienos paviršius?
Priežiūra yra minimali. Rekomenduojama kas 6-12 metų (priklausomai nuo pastato padėties ir saulės intensyvumo) atnaujinti alyvos sluoksnį. Tai padės išsaugoti sodrią spalvą ir papildomai apsaugos medieną. Daugiau jokių specialių priežiūros priemonių nereikia. Purvą ar dulkes galima lengvai nuplauti vandens srove.
Ar deginta mediena tepa drabužius?
Jei mediena yra apdorota pagal technologiją ir padengta kokybiška alyva, anglies sluoksnis yra stabilizuojamas ir paviršius netepa. Svarbu rinktis patikimus gamintojus, kurie užtikrina kokybišką galutinį produktą. Prieš montuojant, visada galima patikrinti pavyzdį. Profesionaliai paruošta deginta mediena yra švari ir saugi liesti.
Kur galima panaudoti degintą medieną be fasadų?
Deginta mediena yra itin universali medžiaga. Be fasadų, ji plačiai naudojama:
- Terasoms: dėl atsparumo drėgmei ir trinčiai, degintos termo medienos teraslentės yra puikus pasirinkimas.
- Tvoroms: sukuriama privati, estetiška ir ilgaamžė erdvė.
- Interjero apdailai: kaip akcentinės sienos, lubų elementai, baldų detalės.
- Mažosios architektūros elementams: pavėsinėms, gėlių vazonams, suoliukams.